Lietuvos žirgynas

Neimanoma prisiskambinti, dovanų kupono neįmanoma išnaudoti. Prisiskambinus, pasako, kad nieko negali padaryti, nėra vietų. Pinigų grąžinti už kuponą irgi nesiruošia.

Pasiskambinus rezervuoti laiką jodinėjimui informavo, kad registracija vykdoma internetu. Užsiregistravom (sekmadieniui) internetu, gavom patvirtinimą el. paštu. Atvykus radom užrakintas duris, prisiskambinti nepavyko, informaciją galinčio suteikti žmogaus taip pat neradome.Registracija priimama, paslauga neteikiama...

Tai buvo mano pirma patirtis kas liečia jojimą ant žirgo. Instruktorės viską nuodugniai išaiškino ir padėjo žengti pirmus žingsnius.

Buvome užsisakę jojimą žirgu ir jojimą poniu. Turėjo vienu metu joti iškarto 2 vaikai, bet likus valandai paskambino ir pranešė, kad viena trenerė negali ir vaikui jojimo teks laukti, kol pirma pajodinės vyresnis vaikas. Nuvykus trenerė Julija buvo labai maloni, smagiai su mažąją pažiūrėjom kaip treniruoja žirgus. Tuomet trenerė Julija maloniai parodė arklides, leido pavaišinti žirgus obuoliais ir pažiūrėti kaip šukuoja ir ruošia poni. Poto dar kartą pavedžiojo po arklidės papasakojo apie žirgų veisles. Tai visą apsilankymas žirgyne tapo paprastas, smagus ir įsimintinas tik trenerės Julijos dėka!!!

Klientų aptarnavimas/bendravimas su klientais ganėtinai nekoks.. Net nebando padėti kebliose situacijose. Prisiskambinti yra labai sunku, kai atsiliepia - darbuotojai bendrauja piktai ir susidaro įspūdis, kad klientas stipriai trugdo darbui ir geriau neskambintų.

Iš anksto telefonu susitarėme dėl ekskursijos po arklydes ir jodinėjimo. Buvo smagu, džiaugėmės turiningai praleistu laiku.

Atėjome norėdami pakalbėti apie treneruotes, bet mus pamatę darbuotojai nieko neklausę iškart išvarė iš arklidžių.Nesitikėjau tokio nemalonaus bendravimo - anksčiau jodinėdavau Civinsko žirgyne, ir nieko panašaus nebuvo. Nerekomenduoju

Buvau du kartus, abu kartus labai nuvylė. Treniruotę trenerė vedė 15 min., veliau paliko tiesiog žingsniuoti (treniruotės laikas turėtų būti 40 min.). Antrą kartą administracija net nesugebėjo užrašyti į pačią treniruotę. Tai buvo tragiškiausias aplankytas žirgynas.

Pirmi apsilankymai pas treneres Gaivilę ir Mildą buvo geri, bet po paskutinio nebesinori kojos ten kelt. Gaivilė rėkė ant kitos mokinės mergaitės, po to Milda ėmė rėkti ant manęs. To pasekmė nei aš, nei kita jojikė negalėjom susikaupt. Manau, treneris turi išmokyt pradedantį jojiką, o ne išliet savo savo nepasitenkinimą rėkimu. Trenerės kalba apie nusiraminimą, tačiau savo riksmais per visą maniežą: ar tu girdi ką aš tau sakau, kodėl nedarai kaip tau sakau, sukišiu tau žąslus į burną, užtampysiu ir pan., neprideda pasitikėjimo nei savimi, nei treneriu, nei žirgynu. Bloga trenerių nuotaika tikrai neturi persiduot jojikams. Esu labai nusivylus. Dvi žvaigždutės tik todėl, kad prieš tai buvusios pamokos nebuvo blogos.

Pasenęs žirgynas, aplinka siaubinga, nėra kompetentingų trenerių. Tikrai neverta ten vykti, nebent nori pasijausti lyg kolchoze.