Vieškūnų piliakalnis (Šuneliškių kalnas)

Kažkaip netikėtai gera vieta ramiam laisvalaikio laikui.

Ąžuolų apsuptas piliakalnis su nuostabaus grožio matomais Kauno marių vaizdais: tolumoje rymojančiu Pažaislio vienuolynu, buriuojančiomis jachtomis, paukščių pulkeliais, nuobodžiaujančiais žvejais. Sutvarkyta ir išpuoselėta aplinka. Puiki vieta poilsiui.

Puikiai sutvarkyta vieta.Gražūs vaizdai.

Gera rami vieta prie raminamai veikiančių marių. Tik laiptai" vedantys nuo Marių g. yra mažų mažiausiai abejotinos "formos""

Labai gera ir grazi vieta pasivaikščioti ramiai praleisti laiką.

Puiki vieta praleisti laisvalaikį. Yra mašinų stovėjimo aikštelė. Patogūs laiptai, nors lipti reikia daug. Prie ir ant piliakalnio yra suoleliai.Palemone virš Kauno marių kranto iškilęs Vieškūnų piliakalnis yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Istorikų teigimu, XIV a. antroje pusėje čia stovėjo medinė pilaitė, saugojusi Kauno miestą. Rasta net akmens amžiaus gyvenvietės pėdsakų. Šiandien keliautojai čia atvyksta pasigrožėti Kauno marių panorama su tolumoje matomu Pažaislio bažnyčios kupolu, pasivaikščioti puikiai įrengtais takais ir akmenuota marių pakrante su įspūdinga atodanga.

Paprastas patekimas. Už akių užkliuvo tik nuo piliakalnio išardyti senieji mediniai laipteliai ir delsimas pastatyti naujus. Nuo paties kalno atsiveria puiki Kauno Marių panorama.

Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Šuneliškės Kalnu, įrengtas aukštumos kyšulyje į Nemuno slėnį, dabar iš pietų juosiamame Kauno marių, o iš vakarų – Šuneliškių Ravo upelio. Tai vienas geriausiai išlikusių Lietuvos piliakalnių (Kauno marių pakrančių regione vienintelis išlikęs beveik sveikas iš maždaug 50 dabar užlietų Kauno marių ir sunaikintų erozinių procesų), nes ilgą laiką buvo nežinomas, atrastas tik 1992 m. Vieškūnų piliakalnis datuojamas XIV a. antrąja puse. Piliakalnis buvo įrengtas kaip mūrinę Kauno pilį iš pietryčių pusės dengianti medinė pilaitė tam tikslui parinktoje vietoje, priklausanti išoriniam gynybiniam žiedui. Pilaitė buvo mažiausiai vieną kartą pulta. Šalia pilaitės buvo įkurta papėdės gyvenvietė (iki 1 ha ploto), įrengta ankstesnės akmens amžiaus gyvenvietės vietoje ir gyvavusi tiek pat, kiek ir pats piliakalnis. Gyvenvietės šiaurinėje pusėje į Šuneliškių Ravo upelį įsilieja bevardis upelis. Medinei pilaitei Vieškūnų piliakalnyje sunykus (jos istorinis pavadinimas neaiškus), gyvenimas vėl persikėlė į Nemuno slėnį. Jame turėjo būti ir to meto kapinynas.Manoma, kad seniau piliakalnis naudotas dengti Kauno pilį, ant kalno tuomet stovėjusi medinė pilis, šalia jos, papėdėje įkurdinta gyvenvietė, ji pastatyta ant ankstesniosios, dar akmens amžiaus gyvenvietės. Ant kalno senovėje žmonės degindavę šventą ugnį, dar išlikęs aukuras.Atbudus pavasariui, piliakalnį apgaubia paukščių giesmės, žydinčios pievos. Į kalną užlipama mediniais laiptais, galima prisėsti ant suoliukų ar romiai palinguoti ant supynių. Nuo kalno viršaus galima išvysti pasakišką peizažą, čia puikiai girdisi Kauno marių ir Ravo upelio vandens ir vėjo šniokštimas, tad atsipalaidavimas nuo varginančių miesto ūžesių garantuotas.