Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Todėl kad ji nėra naujoviška

jauki,sena,bažnytėlė

Labai graži bažnytėlė.

Graži, sakralinė aplinka

Graži jauki kaimo baznytele

Laba graži medinė bažnyčia.

Čia buvo vestuvės tiek mano proprosenelio, tiek ir senelės

Aš netikintis , bet vaikystėj ant šventoriaus su draugais kartą žaidėme...

Labai jauki medinė bažnytėlė, esanti ant kalno - aukštoje Alsėdžių miestelio vietoje.Alsėdžiai buvo žinomas Žemaitijos miestas - svarbus.Bažnytėlėje daug geltonos - auksinės spalvos, suteikiančios jai išskirtinę prabangą.Labai gražūs paveikslai, puikūs ir altoriai.Šventorius puikiai prižiūrimas. Aplinka tvarkinga, nušienauta.Yra varpinė.Ant kelių daiktų yra išlikusios užrašytos datos 1895, 1898 metai.Privažiavimas geras.Įspūdis - puikus.

IstorijaAlsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, nuo 1465 m. – jų nuolatinė rezidencija. Apie 1465 m. pastatytas vyskupo dvaras. 1842 m. vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo 1850 m. vyskupai Alsėdžiuose negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė 1857 m. Pirmosios bažnyčios (iki 1475 ir 1648 m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai skyrė 50 valakų žemės ir 2 ežerus.1765 m. įsteigta parapinė mokykla (atkurta 1810 m.). 1789 ir 1813 m. įkurtos altarijos. Nukasus dalį Alkos kalno, 1793 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta koplyčia. 1797 m. skirta žemės kapinėms.1907–1908 m. atnaujinti bažnyčios altoriai. 1911–1915 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Alsėdžiuose 1942–1949 m. klebonavęs Juozapas Butkus (1903–1985) Sovietų režimo suimtas ir ištremtas.Šventoriuje palaidotas vyskupijos valdytojas kunigas Jonas Krizostomas Gintila (1788–1857), bibliofilas bei ilgametis Alsėdžių klebonas Vaclovas Stirbys (1912–1982), (1950–1956 m. buvo ištremtas).