Grabijolų pažintinis takas

Autentiška kaimo gatvė. Ir netoli ėjimo trasa. Labai nebloga, natūraliu miško pramintu taku, tik nemažai labai stačių įkalnių ir nuokalnių. Tad jei lauke drėgna, nerekomenduočiau, nes būtų labai slidu, o į skardžius laipioti jokių spec pagalbinių priemonių nėra. Tik plikas žemės gruntas.

Pats pažintinis takas kelia dvejopus jausmus - dėl ypatingai stačių šlaitų, kuriais driekiasi tik keliautojų pramintas takas (jokių medinių takelių, laiptelių nesitikėkite) - juo galima eiti išskirtinai tik sausu oru. O ir įveikus tas stačias įkalnes - tenka iš dalies nusivilti, nes vaizdus užstoja tankūs medžiai, prisėsti nėra kur. Dėl aukštų, tankių medžių miške, sausumo sąvoka einant taku skiriasi nuo tos, kurią matote pro automobilio langą. Dėl stačių šlaitų, nerekomenduojama eiti su vaikais, jaunesniais nei 10 metų. TAČIAU absoliučiai visą kelionę iki šio pažintinio tako atperka pats Grabijolų kaimelis - savotiškas Rumšiškių muziejus realiame gyvenime. Dauguma namukų autentiškai renovuoti, prižiūrimi (yra ir nugyventų - kontrastui patirti). Nedidelio kaimelio takelis baigiasi ant Neries kranto, kur įrengta vieša poilsiavietė su laužaviete. Nežinau, ar verta čia važiuoti daugiau nei vieną kartą, bet bent kartą pamatyti Grabijolų kaimuką - būtinai!!!

Visiškai netinkamas aplankimas po lietaus net pavojingas slidžios nokalnes net kai sausa patarčiau gera turistavimo avaline, aplankėm kad aplankiti nerekomenduoju! Užtektų aplankiti pati Gabrijolu kaimą.

Grabijolų pažintinis takas – tai „laukinis“ pėsčiųjų takelis, kuriuo iš etnografinio gatvinio Grabijolų kaimo galite nueiti iki storiausio ąžuolo visame Neries regioniniame parke – senolio Alkų ąžuolo. Pakeliui praeisite linksmais pasakojimais apipintą Saldųjį upelį ir mistiškas Uolkas (Alkų kalvas), ant aukšto upės šlaito stūksančius buvusio Zapalinos palivarko pamatus, dar visai neseniai atrastą Paalkių piliakalnį, priartėsite prie Neries su mitologiniais akmenimis. Keliaudami šiuo takeliu, susipažinsite su įdomiomios Grabijolų kaimo apylinkėmis. Jos kupinos ne tik gražių, “laukinių” gamtovaizdžių, bet ir kadaise žmogaus rankų sukurtų objektų, dabar jau pasiglemžtų gamtos.Visas maždaug 4 km ilgio takelis yra sužymėtas krypties rodyklėmis, tačiau jame nerasite medinių laiptelių, žvyruotų takelių ir kitų „patogumų“. Todėl jį vadiname “ekstremaliu, laukiniu taku”. Išmintas takelis eis pievomis, laukų pakraščiais ir buvusiais kaimo keliukais, stačiais šlaitais ir giliomis raguvomis. Todėl šiame pažintiniame take būtina avėti patogią, drėgmės nebijančią avalynę neslidžiu padu, ir nusiteikti nelengvam, „laukiniam“ pasivaikščiojimui. Takelis nuves Jus iki Alkų ąžuolo ir pasisuks atgal, tad grįšite beveik tuo pačiu keliuku, kuriuo atėjote.Šis pažintinis pėsčiųjų takas eina pro privačius žemės sklypus, todėl, gerbiant jų savininkus ir gamtą, prašome pakeliui nekurti laužų, o visas šiukšles parsinešti kartu su savimi. Grabijolų apylinkės slepia daug paslapčių – linkime įdomaus ir turiningo pasivaikščiojimo jas atrandant!Šaltinis: neriesparkas.lt

Savitas, įdomus, kone autentiško kaimelio pašonėje esantis, neilgas, bet vienas iš ekstremalesnių takų, pasižymintis gan stačiomis įkalnėmis bei nuokalnėmis. Net ir šiltuoju, sausu metu reikalinga patogi avalynė ir žinoma nusiteikimas pamankštinti savo kojas. :) Atvykus į vietą pasitinka aiškiai randama automobilių stovėjimo aikštelė, šalia yra bio tualetas, tako viduryje - keletas suoliukų trumpam atokvėpiui, nepasiklysti padeda ėjimo kryptį nurodančios nedidelės rodyklės. Svarbu paminėti, kad užkopę iki finišo, tuo pačiu keliu turėsite ir nulipti grįžtant atgal.

Važiuodami žinojom tik tiek, kad ten yra pažintinis takas. Įsivaizdavau miško keliuką ir lengvą pasivaikščiojimą. Bet o tačiau! Buvau nustebinta laukinio, atrodo dešimtmečius neliesto miško grožio, tie išvirtę apsamanoję medžiai, žemyn čiurlenantys upeliukai, šimtamečiai ąžuolai, ir trąsa, einanti skardžiais! Užtrukom 2 valandas, su vaikais vietom buvo ekstremalu, bet įveikiama. Nuostabus pažintinis takas, visiems rekomenduoju!

Uždrausčiau čia lankytis kai slidu. Sprandą nusukti akimirksnių galima. Čia jums ne Pučkoriai. Gerai kad mes lietuviai lengvų kelių neieškome.Ir dar tie informaciniai stendai *ranka-veidas* koks blogas darbo liaudis kad sunaikino polivarką ir ištrėmė jo savininką į Sibirą. Žmogus buvo despotas, gyveno prabangiame name iš to, kad uždirbdavo jam baudžianinkai, kurie, matyt, atvirkščiai nei jis, sočiai nevalgė. Polivarko prabangas" panaudojo kolukiui. Kas ankščiau priklausė vienam nuo šiol priklausė visiems. Kur čia neteisybė? Nustokite matyti praeiti šiolaikinio žmogaus realijomis."

Pamatyti kaimelį vertėjo, trąsa saugi tik vasarą, po lietaus, rudenį-žiemą- pavasarį nelabai, geriau nerizikuoti... kas turi gerą vaizduotę supras kokia grožybė aplink... iš tikrųjų reiktų padir ėti, kad būtų atverti vaizdai (daug medžių, krūmų, lapijos užstoja grožį)...

Pradžioje lygus takas, bet lipant į Paalkių piliakalnį buvo kas veikt. Status kalniukas. Vietovė graži, ypač Grabijolų kaimas.

Netikėtai užtikome šį mažai žmogaus paliestą gamtos kampelį. Reikia geros avalynės, kitaip gali tekti ir pačiuožinėt kaip matosi iš mano kelnių. Vaikams tai buvo kažkas tokio, nepamirštamas nuotykis, grįšime ir kitą kartą, bet su sumuštiniais ir arbata, nes dar liko neištyrinėtų vietų. Patariu skaityt informacinius stendus, jie labai padeda ir padaro kelionę įdomią.P.S. dauguma žmonių praeina tik Grabijolų gatve iki Neries upės, o šio tako nepastebi, kuris prasideda nuo kapinaičių.