Šventoji giraitė Jonui Gediminui Beržanskiui Klausučiui atminti

Šventoji ąžuolų giraitė skirta Jonui Gediminui Beržanskiui Klausučiui LDK karaliaus Gedimino ainiui atminti:Jonas Gediminas (g.1862-08-25/09-06  Pluogų  km. — m. 1936-07-12 Kaune) buvo teisininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, vertėjas, knygnešių rėmėjas, knygnešys. Augo patriotiškai nusiteikusioje liet. šeimoje. 1883 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1888 m. - Petrapilio universiteto matematikos fakultetą. Mokydamasis Šiaulių g-joje buvo slaptos gimnazistų bibliotekėlės vedėjas. Petrapilyje kartu su savo broliu 1884-1885 m. leido hektografuotą lietuvišką laikraštėlį „Žinianešis”. Baigęs universitetą, išvyko į Varšuvą ir ten susirado tarnybą. Čia jis susipažino su V. Kudirka ir tapo vienu iš „Varpo” įkūrėjų bei aktyviausių bendradarbių. Pasirašydamas Dagio, j-b, Klausučio slapyvardžiais, jis 1889, 1890, 1892—1895 metais „Varpe” skelbė publikacijas svarbiais to meto visuomeniniais klausimais. 1892 m. jis dirbo Petrapilyje, 1893 m. — Krasnoufimske, vėliau — Ilukštoje, Lepelyje, Grivoje. Vėliau rečiau rašė į spaudą, pamažu nutolo ir nuo visuomeninio darbo, nes atsidėjo istoriniams tyrinėjimams. Jis daug laiko praleisdavo archyvuose, ieškodamas įrodymų, kad Pluogų Beržanskių giminė yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys, o jų giminės pilna pavardė — Gediminas-Beržanskis-Klausutis.1905 m. gruodžio 4—6 dienomis Jonas Beržanskis aktyviai dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1918 m. jis dirbo Finansų ministerijoje, buvo Vyriausiosios valstybinės komisijos karo metais padarytiems Lietuvos valstybei nuostoliams apskaičiuoti pirmininkas. Jono Beržanskio iniciatyva buvo įsteigtas istoriko Alberto Vijuko-Kojelavičiaus komitetas, 1928 m. vasario 16 d. įkurta Lietuvos bajorų draugija, kuriai jis vadovavo nuo draugijos įkūrimo iki pat savo mirties. Artėjant 1930-ųjų metų Vytauto Didžiojo jubiliejui, pirmasis pasiūlė įsteigti jubiliejinį komitetą.J. Beržanskis į lietuvių kalbą yra vertęs Radzevičiūtės „Rusvas dulkes” (vertimą užbaigė V. Kudirka). Vėliau, 1902 m., Jonas Beržanskis retkarčiais rašydavęs ir į „Žinyčią”, 1904—1905 m. — į „Lietuvių laikraštį”, 1906—1908 m. — į „Vilniaus žinias”. Vėliau mėgino propaguoti ir senovės lietuvių tikybą, save laikydamas tos tikybos atstovu. 1930 m. jis išleido geneologinę studiją „Lietuvių heraldika” (antra laida išėjo 1932 m.).Dalyvavo kelių visuomeninių organizacijų veikloje: Lietuvos Atgimimo, Lietuvos bajorų ir Dainos draugijose. Buvo Šaulių sąjungos narys, Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimo sumanytojas.Kaip senovės lietuvių tikėjimo garbintojas, pageidavo, kad jo kūnas būtų sudegintas krematoriume. Jo valia įvykdyta. Prie velionio kapo atsisveikinimo kalbas pasakė I-o Kauno V. Putvinskio šaulių būrio vadas kapitonas Lesnickas, Vytauto Didžiojo komiteto narys, inžinierius, šaulys A. Gradauskas, Bajorų valdybos narys kunigaikštis Mindaugas Masalskis. Grojo karo invalidų orkestras.Lietuvos prezidentas Antanas Smetona už nuopelnus Lietuvai apdovanojo į pensiją išeinantį kunigaikštį Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį Gedimino ordino Tėvūno laipsniu.1996 m. Kaune dar gyveno kunigaikščio Jono dukros ir vaikaitis Gediminas su šeima. Tebestovi kunigaikščio namas su aukuru sode, ant kurio šių namų šeimininkas, senovės lietuvių tikėjimo išpažinėjas aukodavo lietuvių dievams.