Kęstučio Kaltenio dendrologinis parkas

Erdvi aikštelė, wc, šiukšlių konteineriai, supynės šalia ir pavėsinė prie aikštelės, daug lentelių prie augalų ir stendų einant takais. Nemažai suoliukų paiilsėti, graži gamta, tvarkinga apšiensuta. Yra pora paukščių stebėjomo bokšteliu su informacija apie rūšis, tad žironais teks pasirūpinti patiems, teritorijoje yra skulpturų tad yra kuo be gamtos pasigtožėti. Teritorijoje yra ir šventėms skirta erdvė daug stalų ir suolų, bei sena ir apžvalgos sikštelė. Takas tinka visai šeimai tad rekomenduiju apsilankyti pailsėti nuo visko pasikrauti jėgų.

Zolė nepjauta, takas neaiškus, erkių rinkykla. Pliusas už tualetus ir konteinerius rūšiavimui

Parkas buvęs didelis, prižėlęs, daugumos augalų nėra, kurie nurodyti lentelėse. Naujai matosi įrengta zona prie stovėjimo aikštelės. Pliusas už kūdras ir švarius WC.

Tikrai labai didelė teritorija pasivaikščioti! Minusas,kad nėra nuorodų kur įėjimas/išėjimas. Yra priėjimai prie vandens,suoleliai, apžvalgos bokštelis.

Puiki vieta pasidžiaugti gamta. Tik reikia planuoti išvyką mažiausiai pusdieniui, nes šis parkas laaaabai didelis.

Buvusio Skinderiškio dvaro ir kaimo vietoje, dviejų geografinių landšaftų – Žemaičių aukštumos ir Vidurio Lietuvos lygumos – susidūrimo vietoje įkurtas Skinderiškio dendrologijos parkas. Parko įkūrėjas, puoselėtojas, prižiūrėtojas yra miškininkas Kęstutis Kaltenis. Skinderiškio dendrologijos parkas pagal dendrologinę vertę prilygsta botanikos sodams. Parkas pasižymi itin didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių, taksonų įvairove. Skinderiškio parke pasirinktas geografinis išdėstymas. Parkas padalintas į tokias geografines augalų grupes: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos – Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų.Parkas užima 123 ha plotą, į kurį įeina ir 39,5 ha Šušvės užtvankos vandenų. Tvenkinio vandenys su sausuma – pusiasaliais, salomis, įlankomis – glaudžiai susiję ir sudaro vieną visumą, kurią papildo ir natūralūs Šušvės upės želdiniai. Šalia įvairios ir turtingos dendrologijos kolekcijos, parke išvysime ir daugybę riedulių – ledynmečių pėdsakų mūsų krašte.Centrinė parko dalis skirta lankytojų susibūrimui. Juos čia atveda takas nuo pagrindinio įėjimo. Čia pastatyta estrada, mediniai stalai ir suolai, vieta laužui. Žodžiu, atvykite ir patys pamatykite šį, žmogaus pastangomis sukurtą žemėje, nuostabų rojų iš augalų.

Asmenine iniciatyva gyvuojanti vieta. Mintis graži, bet priežiūros trūksta. Žydėjo ne visos magnolijos, 1000 tikrai nematėm. Bet vieta edukacine prasme verta dėmesio, jei tik nereikia toli važiuoti.

Parke lankiausi prieš 7-8 metus. Tuomet viskas atrodė nuostabiai, todėl ilgą laiką dalinausi savo įspūdžiais su draugais ir rekomendavau ten nuvykti. Po šiandienos apsilankymo likau nusivylusi- žolė nepjauta, medžių šakos aplūžę, nuvirtę ant takelių, rodyklės neaišku, ką ir kur rodo. Apžvalgos bokštelio turėklai kliba. Įspūdžio ši vieta tokio nebepalieka- išgirtos magnolijos, dėl kurių ir važiavau, atrodo skurdžiai- žiedai nespėję pražydėti, yra parudavę( neaišku, ar nušalo, ar yra ligų pažeisti).

Išties paklydęs te, tame gražume, matyt invairieji , skirtingieji gyventojai - medeliai, krūmeliai, kurių te tūkstančiais apvardyta, visumu užpildantys orą gaivumais keistaisiais. Taip, keistaisiais. Labai geras jausmas. It šilumomis atsegta oazė. Vienos dienos, ar karto vienuojo te apsilankymu save palyktis neūžūteks .