Psichikos sveikatos klinika, stacionaras, Vilnius - Ąžuolyno klinika

Labai atmestinas poziuris i klienta ir jo sveikata. Visada nepasiekiami gydytojai ir pilnos vizitu kainos uz 5 minuciu telefoninius pokalbius. Darbuotojos priiminejancios skambucius itin nemandagios, nuosirdziai nesuprantu kaip tokie zmones gali dirbti tokioje istaigoje.

Labai grubus ir neadekvatus administratorės bendravimas, jokio konkretumo iš gydytojų, labai abejingas gydytojo požiūris i pacientą. Nesiūlyčiau niekam čia gydytis .

Nuostabi klinika. Administracijoje dirbančios moterys malonios, dar registruojantis atsakė į visus dominusius klausimus. Gydžiusi gydytoja labai maloni, profesionali, vaistų dozės minimalios, patiko psichoterapija. Palatos pakankamai erdvios, labai švarios. Maistas lyginant su kitomis ligoninėmis tikrai neblogas. Rekomenduoju.

Nieko gero pasakyt negaliu daugiau sutraumavo nei pagide

Registratūroje dirbanti moteris vyresnio amžiaus, bjauri, į atvykusį žiūri kaip į adaptavusį, nemaloni ir nemandagi. Daugiau niekada nelinkėčiau niekam ten nuvykti, jei jums psichologiškai blogai, tai po šio vizito bus dar blogiau.

Problemos prasideda jau nuo priėmimo, administracija gyvena akmens amžiuje, nesugeba internetu jokių formų bei išrašų išsiųsti pacientams gyvenantiems užsienyje, nori patvirtinimo, kad sergi, pakuokis daiktus ir skrisk Lietuvon, pasidaryk viską pats. Jokio lankstumo, konsultantė nesupranta, ką reiškia el. valdžios vartais patvirtintas įgaliojimas kitam asmeniui atsiimti dokumentus, po to kaltina įgaliotinį, kad nepaskaitė įstatymų"

Pliusai, lyginant su kitom ligoninėm:• Naujos gražios patalpos• San. mazgai dviems palatoms, o ne visam skyriui (už papildomus pinigus gali gauti ir vienutę)• Labai gera meno terapeutė• Gan jaunas kolektyvasMinusai:• Visiems vienas režimas, t.y. absoliučiai niekas negauna išeiti už ligoninės ribų (neturint artimųjų neįmanoma gauti papildomo maisto ar bet kokio daikto, knygų pvz.)• Mobiliuoju telefonu naudotis galima tik du kartus per parą be išimčių, tas pats yra su kompiuteriu/planšete, tad turintiems darbų, kurių negalima apleisti, bus neįmanoma.• Nors rytais vykdavo nemažai užsiėmimų, po pietų prasidėdavo ėjimas sienomis, nes nebūdavo ką veikti. Bibliotekos klinika neturi, išeiti neleidžia, elektronikos neduoda, realiai lieka tik televizorius poilsio kambaryje užimtumui, nemanau, kad tai išties geriausias būdas praleisti laisvą laiką.• Vienas baisiausių dalykų -- kiemas. Kai visą mėnesį negali palikti patalpų, o lauke teritorijos kokie 30 kvadratinių metrų, jei ne mažiau, net ir sveikam žmogui stogą gali pradėti rauti. Jaučiausi, kaip žvėrelis per mažam narve. Apskritai visur yra ankštumo jausmas, patalpos pergrūstos irgi.• Dar galima paminėti prie pat klinikos esančius teniso kortus, kadangi mano palatos langas buvo tiesiai į tą sieną, mano kasdienis vaizdas buvo didžiulis pilkas lopas. Nepaisant to, kad mėnesį turi žiūrėti į sieną, tai ten dar ir bumbsėjimas kamuoliukų girdėdvosi nuo 6 ryto iki vidurnakčio ir trukdydavo ilsėtis.• Ne visi užsiėmimai davė naudos, psichologines grupes vedanti psichologė atrodė pati depresijoje ir labai nemaloniai nuteikdavo. Relaksacijas vesdavo kineziterapeutė labai įkyriu balsu.• Tragiškas maistas. Na čia jie nesiskiria ir nuo Vasaros g., bet Vasaroj bent jau iki Maximos vaisių gali nueit nusipirkt ir pan., o Ąžuolyne esi įkaitas maitintis atliekomis, nes to maisto kitaip nepavadinsi. Vaisių -- 1 obuolys per savaitę. Vegetariška dieta negauna jokių daržovių, tik miltinius produktus. Viduriai buvo nuolat užkietėję, o svoris krito. Buvo net taip, kad seselė atėjusi aiškino, kad sėdės šalia manęs, kol nesuvalgysiu kruopainio, nes man krenta svoris ir aš nieko nevalgau. Taip, KRUOPAINIS, perlinių kruopų apkepas kažkoks su varške, nuo kurio aš žiaugčiojau. Aš nesu vaikas ir nesergu anoreksija, nemanau, kad vertimas valgyti to, kas žmogų vimdo, padės pasveikti nuo depresijos.• Gydymo terminas -- 3 savaitės. Visiems. Nemanau, kad per tiek laiko dauguma pacientų pasiekia ženklaus pagerėjimo. Aš nesijaučiau geriau, bet norėjau namo, nes tiesiog dėl visų išvardintų priežasčių buvo jau atsibodę iki gyvo kaulo ten sėdėti.

Neisivaizdavau,kad siais laikais tokia istaiga gali taip atmestinai,taip abejingai dirbti.Moteris,kuri kelia telefona,ne tik kad negali dirbti tokioje istaigoje,bet ir pasidaryti išvadas,ar iš esmės gali bendrauti su žmonėmis telefonu! Gerb.klinikos vadovai,noriu Jums priminti,kad esate vis gi gydymo,o ne pinigų kalimo įstaiga!!!

Labai nusivyliau, ayvaziavau gydytis, nepriieme, kad tipo per girtas. Daktaras bijojo atsakomybes, kuris apskritai yra vaiku psichologas. Uz 5 minutes pokalbio ir du receptus paprase 100euru. Ausros bartu klinkkoj dirba specialistai ir viskas puikiai gavosi..

Ąžuolyno kliniką laikau saugiausia vieta Vilniuje (ligoninių tarpe) atgauti pusiausvyrą ir gauti efektyvų gydymą, kuris padeda greičiau atistatyti. Personalas tikrai profesionaliai atlieka savo darbą, gydytojai atidūs ir nuoširdžiai dirbantys savo darbą, slaugytojos malonios ir rūpestingos. Esu dėkinga už suteiktą pagalbą! Ir drąsiai rekomenduoju šią kliniką kitiems žmonėms, ieškantiems pagalbos ir atsakymų savo kebliose situacijose.