Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija

rūkaspaklausė manęsKasAšrūkaspaklausė tavęsKasTurūko akimesamemesrūko širdimesamvisirūko delnežvirblio dainarūko dainojtyras vanduotam vandenyžodis tiesostoj tiesojemūsų vaidmuorūkas paklausėtavęsKasAšrūkas paklausėmanęsKasBusKai išsklaidysiuossaveKai jau nebūsiudelnejam atsakiausaulėbusširdyjerūkasliksdainoje© Sigitas Orantas-Sausis

Dalyvavau mišiose, klausiausi choro giesmių

Labai idomi ir turininga pazintine ekskursija

Nuostabaus grozio baznycia, neveltui Napaliaonas ja norejo issinesti ant ranku

Neabejotinai autentiška ir originali šventovė, įspūdingi mediniai drožinėti altoriai, gotikiniai skliautai, sienų tapyba.

Aciu uz musu santuokos sakramenta. Labai geras kunigas ir labai draugiska rastine. Buvom ateje padekoti asmeniskai bet nieko neradom todel padeka idejom i donaciju dezute :) aciu dar karta

Nuostabi ir labai ypatinga vieta. Vien pabūdamas joje nusiplauni nors kelias gyvenimo dulkes ir išeini lengvesnis.

Buvom ekskursijoje su vietiniu gidu Alvydu (nuostabus gidas!),per porą val. aprodė ir papasakojo apie Bernardinų ansamblį .Tikrai verta,nes gyvenam Vilniuj ir mažai ką žinom apie jį.

Lankau sekmadienį mišias. Ilgainiui pamylau šią bažnyčią, nors pradžioje ji man šv.Onos fone atrodė labai nesgrabna. Bet joje daug ką galima rasti, suprasti. Gal tik atsargiau pažindinkites su parapijiečiais ir bendradarbiais, nes dauguma apsipuikavę sukčiai :) betgi nereik pamiršti kad ponas Dievas irgi ten lankosi, pakviestas Savęs Aukojimui ir šiaip, ir tai priduoda atsitikimams bažnyčioje humoro bei netikėtumų.Jos freskos, vitražai... tos freskos kur už mažų durelių kairėje, ant skliautuotų lubų - šventi tretininkai pumpuruose. Kunigai... Ypač Julius S. Jos koplyčios su Magdalena, Marija, Nukryžiuotu Kristumi, jos bandymas priimti kriminalą ir sumuštąjį prieškambaryje, jos asilai ( kaip jį valandą tempė po vienų Kalėdų iš gardelio! ), ožkytės... jos obelis šventoriuje, jos vis tie patys vietas laikantys elgetos (bažnyčios kolonos), jos keistas globėjas - reklamai, TV ir radijui prijaučiantis Bernardinas; jos storumas.

Bažnyčia pašventinta 1520 m. Šiaurinėje pusėje prie bažnyčios šliejosi vienuolynas. Jis pastatytas kaip ir bažnyčia – XVI a. pradžioje. Vienuolynas daug kartų buvo rekonstruotas. XVI a. II pusėje bažnyčia padidinta, buvo pastatytas trijų navų pastatas ir tuomet varpinė įaugo į bažnyčios korpusą.Šoninių navų rytinėje dalyje išlikę krištoliniai ir tinkliniai skliautai, kuriuose matyti aštuoniakampės žvaigždutės. XVI a. jie dengė visą bažnyčią. Iš XVI a. iki šių dienų išliko ir Nukryžiuotasis, kuris yra šv. Florijono bažnyčios altoriuje. Taip pat iš XVI a. išlikusi tapyba ant bažnyčios šiaurinės sienos.XVI amžiaus pradžioje bažnyčia buvo įkomponuota į Vilniaus gynybinės sienos statybas, todėl sienose yra šaudymo angų.Bažnyčia atstatyta ir vėl pašventinta 1594 m. Baigus bažnyčios atnaujinimo darbus, pastatyti nauji laikini altoriai, buvo dekoruojamos ir tapomos bažnyčios sienos. Iki XVII a. jos išpuoštos itališka tapyba. XVII a. buvo pratęstas Bernardinų vienuolyno koridorius ir suformuotas tiesioginis praėjimas į šv. Onos bažnyčią. 1690 m. buvo perstatyta sakykla, panaikintas senasis įėjimas. Bažnyčios gale pastatytas balkonas. 1747 m. sutvarkytos bažnyčios grindys. Bažnyčioje pastatyti nauji vargonai.XVIII a. pradžioje pertvarkyta bažnyčios presbiterija, taip pat bažnyčioje buvo įrengta trylika barokinių medinių altorių, pastatyta sakykla ir klausyklos, kurios ištapytos, nauji ąžuoliniai suolai.Po I pasaulinio karo buvusiuose Bernardinų vienuolyno pastatuose įsikūrė Vilniaus universiteto Dailės fakultetas, pati bažnyčia toliau veikė kaip parapijinė. Sovietų valdžia vienuolyno patalpose paliko Vilniaus valstybinį Dailės institutą, Bernardinų bažnyčią uždarė ir atidavė minėtam institutui. Šv. Pranciškaus mažesnieji broliai į Bernardinų bažnyčią sugrįžo 1994 metais.