Preilos namai

Atostogavome Preiloje liepos pradžioje, labai džiaugiamės kad turėjome galimybę apsistoti Preilos namuose". Inga buvo lanksti derinant apsistojimo datą ir laiką. "Preilos namuose" radome viską

Preilos namuose apsistojame jau ne pirmą kartą. Ir jie ne šiaip sau pavadinti namais". Tai vieta

Turėjom blogą patirtį.Kai atvykom nebuvo iki galo sutvarkyta, bent mums taip pasirodė.. džiuvo paklodė ir paprašė pasiklot ją patiems..Atvyko +1 žmogus tai jį apmokestino 30€/d.Savininkė rūpestinga ir atima laiko bendravimas su ja.Po viešnagės palikus neigiamą atsiliepimą Facebook platformoje, savininkė mus užblokavo ir pasidalino viešai ir pradėjo kaltinti visokiais dalykais...Savininkė bando apie viską pagalvot ir stengias..Higienos priemonių kvapas nepatiko...Kapsulinis kavos aparatas gana nemandras ir didelį puodelį karštos kavos pasidaryt buvo iššūkis.Indai nepatogūs. Arba ne tokie prie kokių pratęs.. bliūdai apie 1 litro dydžioName apie 20 butų, tai kaimynai gana arti..Pati aplinka gana faina.Labai trūksta dviračių stovų.. yra keli, bet per mažai ant tokio komplekso ir tie patys nepatogūs, kur tik priekinis ratas įsistato.Komentarai tik pozityvūs. Tai sukėlė nepamatuotai didesnius lūkesčius negu gavom iš šitos vietos.Jeigu ketinat apsistot Preiloj ir čia, tai siūlau pagalvot ar tikrai nenorit keliais eurais sumokėti daugiau, arba gyventi be skalbimo mašinos į, bet gyventi prie marių... Prieš, tai kelis metus gyvenau ant marių pakrantės ir gimus antrai dukrai skalbenkę iškeičiau į atstumą nuo mariu.

Tobula vieta, norintiems pabėgti darbostogoms. Mes lankėmės tik 2 naktis rugsėjo gale. Dėkingi už puikią švarą, patogų įrengimą ir malonias smulkmenas Preilos namuose"."

Jeigu dėliočiausi sekančias atostogas arba planuočiausi vietą kur praleisti laisvadienius, kaip visada pasirinkčiau Preilą. Ir taip jau daug metų... Juk būna taip, kad kūnas turi vienus namus, o siela – kitus.Man Preila – mano sielos namai. Neturiu ten nei stogo, nei palėpės. Tačiau ten yra mano visi turtai: nuo smilgų, akmenukų su stebuklingom skylutėm iki kultūros almanacho „Dorė“, anapilin iškeliavusios mokytojos Teodoros Liobienės pasakojimų apie vietos istorijas, jos žmones ir ilgų ramių pokalbių su vietos senaisiais gyventojais ir dar daug daug reikėtų rašyti, kad viską išvardinti kas man svarbu ir brangu.Blogas oras!? Ne, Preiloje tokio nebūna. Oras čia visada kvepia ypatingai. Turbūt svajonėmis… Čia gi nebūna pokalbių su savimi apie nusisekusias arba ne istorijas, apie vykstančius pasaulyje įvykius. Čia kalba svajonės.Nuo vaikystės mamos dėka turėjau galimybę vasaroti Nidoje. Tada, kai įvažiavimas į Neringą man vaikui, atrodė mistiškas, nes visada mus pasitikdavo kažkokie kariškiai, o pačioje Nidoje oriai vaikščiodavo tikroji Lietuvos bohema: aktoriai, dainininkai, fotomenininkai, dailininkai. Ach, kaip tai buvo įdomu…Kartą stebėjau ypatingos elegancijos ir įdomių veido bruožų moterį. Po daug metų sužinojau, jog tai buvo tuomet dar nežinoma rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Jau tada tėvai kažkodėl vykdavo iš Nidos į Preilą rūkytos žuvies, kartais į pliažą.Tapusi panele jau pati vis mindavau dviračiu į Preilą. Tai žuvies, pas buvusį seną žveją Jaką (vardo taip ir nesužinojau), tai pas kažkokį dieduką, kuris augino balandžius ir su kuriuo kalbėdavome apie įdomius dalykus šalia balandinės. Traukė mane ten…Atsirado nuostabi draugė Žaneta, kurios dėka galėjau su Preila susidraugauti dar labiau. O dabar čia, Preiloje yra ne vienas žmogus, su kuriais susitikimai brangūs ir visada įsimintini.Devyni metai su manim šuo Vincukas, atvykęs pas mane iš prieglaudos Vilniuje. Jis senas, ramus ir tikrai protingas. Preilą jaučia ir jis. Ilgi ilgi pasivaikščiojimai pajūriu, pamariu, pamiškėm, buvimas gamtoje, žvėries kvapo vedamos paieškos – tikras šuns rojus. O ir aplinkiniai tiek meilės ir dėmesio rodo…O dar atsirado tokia stebuklinga Inga su visais “Preilos namais”☺ ir begaliniu rūpesčiu mus sutiko. Sakiau Ingai, įžengusi į jos namus, jog nepamenu, kada kas nors mumis būtų taip pasirūpinęs. Ir tai be galo jautru… “Preilos namų” jaukumas, tas pastelinis Preilos gamtos harmoningas atkartojimas, leidžia pasijausti dalimi viso to gėrio, kurį dovanoja pati aplinka…Ant pirštų galiukų, tyliai, atsargiai, pagarbiai, Kuršių Nerijos rūsčiai praeičiai, kad nenukristų konkorėžis be reikalo, kad neišsigąstų trapioji kregždutė, kad nenubirėtų nevietoje smėlis, kad čia būtų taip, kaip norėjo Dievas…Su meile,Skaidra2022 rugsėjis

čia norisi grįžti ❤️ agalvota kiekviena smulkmena, viskuo kruopščiai pasirūpinta, ideali švara, puiki lokacija, būtinai atvyksime vėl!

Kur vėjas ošia medžių viršūnėmis, marios vos už keliasdešimt metrų, o rudeninė ramybė su savo rudenio kvapais mums leido mėgautis ilgais pasivaikščiojimais miško takeliais, kuriais einant galima prieit jūrą, ji čia taip arti. O palydėjus dieną ir besileidžiančią saulę skubėti namo" nes čia tikrai galima pasijausti kaip namie